Paskutinis Karas

Anrasis Pasaulinis Karas, 1942 -ieji. Per susirėmimus Škotų kariai patenka į Japonų nelaisvę. Majoras Kembelas, Ernestas Gordonas ir kiti būrio kariai patenka į belaisvių karo stovyklą, kurioje viešpatauja Japonų įstatymai. Stovykloje išbandoma draugystė, žmogiškumas. Netekę garbės ir orumo, nuolat mušami ir žeminami kariai balansuoja ant gyvenimo ir mirties ribos. Ernestas stovykloje sutinka belaisvį Dastį, kuris tiki Dievu ir savo tikėjimą įrodo darbais. Jis įkvepia viskuo nusivylusį Ernestą pradėti mokyti belaisvius literatūros ir kitų mokslų. Taip slapčia įkuriamas „Džiunglių Universitetas“. Tuo tarpu Ernesto būrio majoras Kembelas buria karius pabėgimui, tuo užtraukdamas didelę grėsmę visiems stovyklos belaisviams. Ernestas susitaiko su dabartine padėtimi ir drauge su Dasčiu stengiasi padėti kitiems, vykdydami Jėzaus paliepimus „mylėti savo priešą ir artimą“ Jiems tenka pereiti daugybę išbandymų, o didžiausias iš jų – Keturių šimtų kilometrų ilgio Tailandas-Birma geležinkelio statyba. Dėl daugybės aukų šis geležinkelis buvo pramintas „Mirties“ geležinkeliu. Kuris iš jų elgiasi teisingai? Ar liepsnojantis neapykanta japonams, nuolat ieškantis teisingumo bei kurstantis maištą majoras Kembelas? O gal tai susitaikęs su liūdna padėtimi ir atgavęs tikėjimą Dievu eilinis Ernestas?