Ledynmetis

Dvidešimt tūkstančių metų atgal į įstabų ir neįtikėtiną pasaulį… Ledynmetis prasideda, iš dalies, dėka hyperaktyvaus, besimaivančio priešistorinio graužiko – pusiau voverės, pusiau žiurkės – SCRATO. MANFREDAS – keistuolis, sarkastiškas gauruotas mamutas. Jam nerūpi likusioji mamutų banda, kuri pradėjo migraciją į pietus. Jis mėgėjas gyventi vienas… Be to, Manfredas per didelis, kad kas nors išdrįstų sukritikuoti tokį jo užsispyrimą… Atsitiktinai, Manfredas atsiduria netinkamoje vietoje, bet tinkamu metu. Nenoromis jis tampa Sido gynėju. Sidas – lengvabūdis tinginys, kuris nuolat siutina žymiai už save didesnius gyvūnus. Manfredo pastangos eiti vienam savais keliais pasidaro bergždžios. Sido įkyrumui nėra galo. Tačiau, kaip bebūtų keista, niurzglys tinginys praverčia, kai nesutaikoma porelė atranda žmonių kūdikį Roshaną. Iš pradžių Manfredas nenori turėti nieko bendro su žmonių palikuoniu. Bet kai palaižūniškas, aštriadantis tigras DIEGO pasisiūlo prisiimti atsakomybę už Roshaną, nepatiklus mamutas, turintis negerų įtarimų, nusprendžia pats pasirūpinti mažuoju berniuku. Prie Manfredo (beje, mamutas reikalauja, kad jį vadintų MANNY) prisijungia Sidas. Diego savanoriškai pasisiūlo juos palydėti, aišku turėdamas savų tikslų. O priešaky tolima kelionė ir ilgos vaikelio tėvų paieškos.